Grąžintos prekės: treji metai ir prašymas

Sąjungos muitinės kodekso 203 straipsnis nustato, kad prekės, kurios buvo eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos ir grąžinamos į ją, deklaruojant išleidimą į laisvą apyvartą per trejus metus, asmeniui pateikus prašymą atleidžiamos nuo importo muito.

Nuostata paprasta ir logiška: už tas pačias prekes neturi būti mokama dukart.

Praktikoje ji dažnai nepanaudojama, ir priežastis yra trijuose žodžiuose: asmeniui pateikus prašymą.

Kur tai lūžta

Grąžinimas atkeliauja į įmonę ne kaip muitinės klausimas, o kaip komercinis įvykis. Klientas atmetė siuntą. Prekės nepardavė platintojas. Eksponatas grįžta iš parodos. Techniškai tai importas, ir muitinės tarpininkas jį deklaruoja kaip importą — teisingai, pagal tai, kas jam pateikta.

Niekas jam nepasakė, kad šios prekės prieš aštuonis mėnesius buvo eksportuotos ta pačia įmone. Ir nėra kam pasakyti: eksporto deklaracija yra kitoje byloje, kitame mėnesyje, dažnai kito žmogaus.

Rezultatas: sumokamas pilnas muitas už prekes, už kurias jis jau buvo sumokėtas arba kurios jo iš principo neturėjo turėti.

Kokios prekės čia patenka dažniausiai

Atmestos arba grąžintos siuntos. Prekės, kurios neprasidėjo pardavimu ir grįžo iš platintojo. Įranga, išvežta demonstracijai arba bandymams. Parodų eksponatai. Formos ir įrankiai, išvežti gamybai ir grįžę. Prekės, grąžintos pagal garantiją.

Bendra savybė: tai nėra pirkimas. Tai tų pačių prekių judėjimas atgal.

Sąlygos, kurių deklaracijoje nesimato

Lengvata nėra automatinė, ir dalis jos sąlygų yra faktinės, ne dokumentinės. Pagrindinė: prekės turi būti grąžintos iš esmės tokios pačios, kokios buvo eksportuotos. Yra ir kitų sąlygų bei išimčių, susijusių su tuo, kokia procedūra prekės buvo eksportuotos ir kas su jomis nutiko.

Tai reiškia, kad iš deklaracijų galima nustatyti kandidatą, bet ne galutinį atsakymą. Kiekvienas atvejis reikalauja patikrinimo, ar sąlygos tenkinamos faktiškai.

Du skirtingi trejų metų terminai

Čia lengva suklysti, nes skaičius tas pats.

Pirmas: prekės turi būti grąžintos ir deklaruotos per trejus metus nuo eksporto. Tai lengvatos sąlyga.

Antras: prašymas grąžinti jau sumokėtą muitą teikiamas per trejus metus nuo muitinės skolos pranešimo. Tai procedūrinis terminas, ir jis skaičiuojamas nuo importo, ne nuo eksporto.

Deklaracija gali tenkinti pirmą ir nebetenkinti antro. Pavyzdys: prekės eksportuotos 2023 m. sausį, grąžintos 2025 m. gruodį — pirmas terminas tenkinamas. Bet jei šiandien yra 2029 m., antras terminas jau praėjęs, ir prašymo nebeteiksite.

Ar galima susigrąžinti, jei nepaprašėte tada

Šis klausimas yra tikras, ir atsakymo iš straipsnio nesitikėkite.

Problema ta, kad Kodeksas riboja deklaracijos tikslinimą po prekių išleidimo. Lengvata suteikiama pateikus prašymą; prašymo nebuvo. Ar iš to seka, kad muitas „nebuvo teisiškai mokėtinas“, ir todėl grąžinamas kaip permoka — ar atvirkščiai, kad jis buvo mokėtinas, nes lengvata nebuvo paprašyta — yra teisinis klausimas.

Praktinė išvada: šis klausimas vertas teisininko ar muitinės tarpininko tada, kai suma reikšminga. Ir jam reikia pateikti konkrečias aplinkybes, ne bendrą klausimą.

Ką padaryti, kad kitą kartą nereikėtų klausimo

Vienas paprastas veiksmas, kuris išsprendžia visą temą į priekį: grąžinimų procese turi būti žingsnis, kuriame patikrinama, ar prekės anksčiau buvo eksportuotos.

Praktiškai tai reiškia, kad žmogus, kuris perduoda grąžinimo dokumentus muitinės tarpininkui, kartu nurodo ankstesnio eksporto deklaracijos numerį, jei jis yra. Tarpininkas tada gali deklaruoti teisingai iš karto.

Tai nekainuoja nieko ir uždaro kategoriją visam laikui. Visi kiti šios temos keliai eina per klausimą, kurio geriau neužduoti.