Įskaitymo išimtis sutartyje

Permoka gali būti rasta, patvirtinta skaičiais ir vis tiek nepanaudojama taip, kaip būtų natūralu — išskaičiuojant ją iš sekančios to paties vežėjo sąskaitos. Tai padaro viena sutarties nuostata.

Ką nuostata padaro su pinigų srautu

Įskaitymo išimtis reiškia, kad mokėti reikia visą sąskaitos sumą, o pretenziją teikti atskirai. Pinigai išeina dabar, o grįžta — jei grįžta — vėliau ir po atskiro proceso.

Skirtumas nėra vien apskaitinis. Kol suma yra jūsų rankose, derybinė padėtis viena; kai ji jau sumokėta, kita. Todėl ši nuostata dažnai svarbesnė nei pats tarifas, dėl kurio buvo derėtasi.

Trys atsakymai, ne du

Skaitydami sutartį gauname vieną iš trijų rezultatų: įskaitymas aiškiai leidžiamas, aiškiai uždraustas arba apie jį nepasakyta nieko. Trečiasis nėra tas pats kaip antrasis, ir ataskaitoje jis taip ir rodomas — „nenustatyta“, ne „uždrausta“.

Tai ne formalumas. Jei nuostatos nėra, atsakymą duoda taikoma teisė ir aplinkybės, o tai klausimas jūsų teisininkui. Jei mes tokį atvejį rodytume kaip „uždrausta“, atimtume galimybę, kurios sutartis neatėmė.

Kada kyla klausimas dėl pačios nuostatos

Kai nuostata ne tik riboja įskaitymą, bet ir paliečia delspinigius už vėlavimą, ataskaitoje atsiranda klausimas dėl Direktyvos 2011/7 7 straipsnio — ar sąlyga laikytina akivaizdžiai nesąžininga ir ar ji įgyvendinama pagal taikomą nacionalinę teisę. Tai klausimas teisininkui, pateikiamas su pažodine citata; nuostatos galiojimo mes nevertiname.

Kokios formuluotės prašyti

Jei sutartis perderama, pakanka vieno sakinio:

Klientas turi teisę įskaityti pagrįstas pretenzijas dėl sąskaitų į mokėtinas sumas.