Kada nebeverta išrašyti sąskaitos

Radus neišrašytą sąskaitą už paslaugą, suteiktą prieš metus, pirmas impulsas yra ją išrašyti. Pinigai juk uždirbti.

Prieš tai verta atsakyti į du klausimus, ir tik vienas iš jų teisinis.

Pirmas: ar dar galima

Daugelyje ekspedavimo sutarčių yra nuostata apie sąskaitų išrašymo terminą po paslaugos suteikimo. Ji mažiau žinoma už sąskaitų ginčijimo terminą, bet veikia taip pat: po jo sąskaita nebeišrašoma.

Jei nuostatos nėra, taikomi bendrieji prievolių terminai, kurie gerokai ilgesni. Tada atsakymas į pirmą klausimą greičiausiai yra „galima“.

Antras: ar verta

Šis klausimas yra svarbesnis, ir į jį teisė neatsako.

Netikėta sąskaita už paslaugą, suteiktą prieš metus, klientui reiškia vieną iš dviejų: arba jūsų apskaita netvarkinga, arba jūs peržiūrinėjate praeitį, ieškodami, ką dar galima apmokestinti. Nė vienas variantas nėra geras.

Praktinė pasekmė, kurią verta įvertinti iš anksto: klientas, gavęs tokią sąskaitą, beveik visada pradeda tikrinti kitas. Ir dažnai teisingai — nes jei vieną eilutę pamiršote išrašyti, kitą galėjote išrašyti dukart.

Tai nereiškia, kad niekada neverta. Tai reiškia, kad suma turi būti pakankamai didelė, kad atpirktų paaiškinimą, ir aplinkybės turi būti tokios, kurias galima paaiškinti vienu sakiniu be pasiteisinimų.

Riba, kurią verta nustatyti iš anksto

Naudinga turėti vidinį sprendimą: kiek mėnesių atgal įmonė apskritai išrašo sąskaitas, ir nuo kokios sumos.

Toks sprendimas turi dvi vertes. Pirma, jis sutaupo diskusijų kiekvienu atveju atskirai. Antra — ir svarbiau — jis leidžia nuotėkio paieškos rezultatą iškart suskirstyti į du sąrašus, ir nebelaukti, kol kiekvienas atvejis bus svarstomas.

Be tokios ribos nuotėkio auditas duoda sąrašą, kuris mėnesį guli, nes dėl kiekvieno įrašo reikia sprendimo.

Kodėl didžioji vertė ne sąskaitose

Jei nuotėkio paieška duoda šimtą atvejų, iš kurių išrašyti verta penkiolika, lengva nuspręsti, kad rezultatas vidutiniškas.

Tai neteisinga skaičiavimo bazė. Šimtas atvejų nėra šimtas atsitiktinumų — tai keli mechanizmai, pasikartoję po daug kartų. Jei šaldymo prijungimas neapmokestintas trisdešimt keturis kartus iš keturiasdešimt vieno, tai ne trisdešimt keturi radiniai, o vienas procesas, kuriame paslauga neužfiksuojama ten, kur formuojama sąskaita.

Pataisius tą vietą, nuotėkis nustoja. Ne sumažėja — nustoja, nes jis nebuvo atsitiktinis.

Todėl teisinga nuotėkio audito vertės bazė yra ne išrašytų sąskaitų suma, o mėnesinis nuotėkis, kuris nustojo. Pirmoji yra vienkartinė, antroji veikia kiekvieną mėnesį.

Ir vienas dalykas, kuris sąskaitų neliečia

Ne kiekvienas nuotėkis yra neišrašyta sąskaita. Dalis jo yra sąskaita, išrašyta teisingai, bet pagal seną tarifą, neatliktą indeksaciją arba neperkeltą priemoką. Tokiais atvejais sąskaita buvo, ir klientas ją apmokėjo — tik mažesnę, nei turėjo būti.

Šie atvejai komerciškai sunkesni už neišrašytas sąskaitas, nes čia reikia ne išrašyti naują dokumentą, o paaiškinti, kodėl ankstesnis buvo neteisingas. Praktikoje jie beveik visada eina į „pataisyti į priekį“ sąrašą, ir tai teisinga.