Kada atsakomybės ribos padidinti nėra reikalo

Vežimo konvencijos nustato atsakomybės ribas už kilogramą, ne už siuntą. Iš to seka skaičiavimas, kuris retai atliekamas ir kuris kai kuriems kroviniams uždaro visą deklaruotos vertės temą.

Ribos

Kelių vežimuose CMR konvencija nustato 8,33 SDR už prarasto krovinio kilogramą. SDR yra Tarptautinio valiutos fondo apskaitos vienetas, kurio kursas keičiasi kasdien; praktiškai 8,33 SDR yra maždaug dešimt eurų.

Žodis „maždaug“ čia nėra atsargumas dėl kurso svyravimo. CMR konvencijos 23 straipsnio 7 dalis sako, kad suma konvertuojama sprendimo dieną arba šalių sutartą dieną, ne siuntos ar sąskaitos dieną; geležinkelyje CIM 37 straipsnio 1 dalis nurodo išmokos dieną ir vietą. Vadinasi, eurais išreikšta riba visada yra orientyras, o ne suma, kuri realiai suveiktų.

Oro vežimuose Monrealio konvencijos riba yra gerokai aukštesnė — ji periodiškai peržiūrima, todėl konkrečią reikšmę reikia tikrinti galiojančiame tekste.

Jūrų vežimuose Hagos–Visbiu taisyklės nustato 666,67 SDR už pakuotę arba 2 SDR už kilogramą, didesnę iš dviejų. Tai apie pora eurų už kilogramą — gerokai žemiau nei keliuose.

Skaičiavimas

Paimkite prekių vertę ir bruto svorį iš tos pačios siuntos. Padalykite.

Jei gaunate, pavyzdžiui, 1,80 EUR/kg, o kelių riba yra apie 10 EUR/kg, tai atsakomybės riba jūsų kroviniui niekada nesuveiks. Vežėjas, jei bus atsakingas, atlygins visą nuostolį ir nepriartės prie ribos.

Vadinasi, ribos padidinimas negali turėti jokio poveikio, ir mokestis už jį yra išlaida be funkcijos.

Kodėl reikia dalinti, o ne lyginti bendras sumas

Čia yra klaida, kurią lengva padaryti.

Intuityvu lyginti bendrą ribą su bendra verte: dvidešimt tonų × dešimt eurų yra 200 000 EUR riba, o krovinys vertas 36 000 EUR, vadinasi riba didesnė.

Toks skaičiavimas duoda teisingą atsakymą tik visiško nuostolio atveju. Bet riba taikoma prarasto krovinio svoriui: jei sužalota šimtas kilogramų, riba tiems šimtui kilogramų yra apie tūkstantį eurų. Jei tie šimtas kilogramų buvo verti penkis tūkstančius, riba suveikia — nors bendros sumos rodė kitaip.

Todėl teisingas palyginimas visada yra vertė kilogramui prieš ribą kilogramui. Jis nepriklauso nuo to, kokia krovinio dalis nukentės.

Kam tai aktualu

Sunkiems ir nebrangiems kroviniams, vežamiems keliais: statybinėms medžiagoms, medienai, metalui, pakuotėms, trąšoms, grūdams.

Ir beveik neaktualu jūroje: ten riba žema, todėl net nebrangiems kroviniams ji gali suveikti, ir deklaruotos vertės mokestis turi realią funkciją.

Ko šis skaičiavimas nepasako

Jis nepasako, ar jums reikia krovinio draudimo. Tai visiškai atskiras klausimas: draudimas moka ir tais atvejais, kai vežėjas neatsako, todėl žemas vertės ir svorio santykis draudimo reikalingumo nepaneigia.

Jis pasako tik viena: konkrečiai atsakomybės ribos padidinimas šiam kroviniui negali turėti poveikio. Ar reikia kitos apsaugos, ir kokios — klausimas draudimo brokeriui.

Ir dar viena išimtis, kuri praktiškai svarbi: šis skaičiavimas taikomas deklaruotos vertės mokesčiui, ne ypatingam interesui pristatyme (CMR 26 str., CIM 35 str.). Pastarasis apima ir vėlavimą, o konvencijos riba už kilogramą jo neriboja, tad lyginti jį su ribos reikšme nėra su kuo.