Prevencija ar kompensacija: kiek kainuoja pavėluotas reagavimas

Yra du visiškai skirtingi būdai spręsti prastovos mokesčių problemą, ir sąžininga pripažinti, kad jie nėra lygiaverčiai — tik vienas iš jų realiai pašalina problemą, o ne tik sušvelnina jos pasekmes.

Kompensacijos kelias

D&D auditas veikia po fakto: sąskaita jau išrašyta, klaida jau įvyko, ir dabar reikia įrodyti, kad ji neteisinga, ir susigrąžinti dalį sumos. Tai realus, veikiantis mechanizmas — bet jis susigrąžina TIK tą dalį, kuri buvo klaidingai apskaičiuota. Jei konteineris realiai stovėjo terminale viršijant laisvą laiką dėl to, kad niekas laiku nesureagavo, ta suma yra teisėta, ir jokia auditas jos nesumažins — nes klaidos ten nebuvo, buvo tik pavėluota reakcija.

Prevencijos kelias

Realaus laiko įspėjimas apie besibaigiantį laisvą laiką veikia kitaip — jis neleidžia sąskaitai apskritai atsirasti tokio dydžio, koks ji būtų be įspėjimo. Jei žinote likus dienai, kad konteinerio laisvas laikas baigiasi rytoj, galite arba paskubinti atsiėmimą, arba bent jau sąmoningai nuspręsti, kad papildoma diena šįkart pateisinama — bet tai jau yra jūsų sprendimas, ne pavėluotas atradimas po fakto.

Kodėl abu keliai reikalingi, ne vienas

Sąžininga pripažinti: prevencija reikalauja proceso pakeitimo — kažkas įmonėje turi realiai reaguoti į įspėjimą, ne tik jį gauti. Jei įspėjimas ateina, bet niekas jo nepamato ar neturi laiko sureaguoti, jis savaime nieko nepakeičia. Tuo tarpu auditas veikia nepriklausomai nuo to, ar kas nors spėjo sureaguoti — jis tiesiog patikrina jau įvykusią sąskaitą.

Praktiškai tai reiškia: auditas yra saugiklis, veikiantis net jei prevencija nesuveikė. Prevencija yra būdas, kad saugiklio apskritai nereikėtų naudoti tiek dažnai. Vienas nepakeičia kito — jie sprendžia dvi skirtingas problemos dalis, ir įmonė, turinti abu, praranda mažiau nei įmonė, turinti tik vieną.