Vairuotojo laukimas rampoje: kodėl už jį beveik niekada neapmokama

Konteinerio prastova ateina sąskaita. Vairuotojo prastova neateina niekaip. Ji tiesiog įvyksta, pasibaigia ir dingsta — o vienintelis jos pėdsakas lieka dispečerio telefone pokalbių istorijoje.

Šis straipsnis apie tai, kodėl valandos, už kurias pagal sutartį priklauso apmokėjimas, į sąskaitą nepatenka.

Kaip tai atrodo

Vairuotojas atvyksta į iškrovimą 8:00, kaip sutarta. Rampa užimta. Sandėlio darbuotojas sako palaukti. 11:20 pradedamas iškrovimas, 12:05 vairuotojas išvažiuoja.

Keturios valandos ir penkios minutės. Sutartyje su užsakovu numatytas nemokamas dviejų valandų laikas, o už kiekvieną viršytą valandą priklauso mokestis.

Vairuotojas paskambina dispečeriui. Dispečeris pasižymi lapelyje arba pokalbių programėlėje. Po trijų dienų sąskaitą už reisą rengia kitas žmogus, kuris to lapelio nemato ir apie pokalbį nežino. Sąskaita išeina be prastovos.

Niekas nesuklydo. Nė vienas žmogus grandinėje nepadarė klaidos. Tiesiog informacija neperėjo iš vieno taško į kitą, ir dviejų valandų su penkiomis minutėmis nebeliko.

Kodėl pinigų net nepareikalaujama

Tai skiriasi nuo konteinerių prastovos iš esmės. Ten kova vyksta dėl jau išrašytos sąskaitos. Čia sąskaita niekada neišrašoma.

Prastova neturi dokumento. Kroviniui yra CMR važtaraštis. Muitui yra deklaracija. Prastovai nėra nieko — nebent kas nors sąmoningai sukuria prastovos aktą ir gauna jam parašą. O to prašyti reikia būtent tada, kai visi nervinasi, rampa užimta, ir vairuotojas nori kuo greičiau išvažiuoti.

Reikalavimas kainuoja santykius. Užsakovas, kuriam pateikta sąskaita už prastovą, kartais reaguoja nepatenkintas. Vežėjas, dirbantis su tuo užsakovu nuolat, dažnai nusprendžia, kad šimtas eurų nevertas įtampos. Tai racionalus sprendimas vieną kartą ir labai brangus sprendimas penkiasdešimt kartų.

Įrodymų nėra po fakto. Praėjus savaitei įrodyti, kad vairuotojas laukė keturias valandas, praktiškai neįmanoma, jei niekas to neužfiksavo tuo metu. Telematikos duomenys egzistuoja, bet niekas jų neatidaro dėl vieno reiso.

Niekas nemato bendros sumos. Vienas atvejis — šimtas eurų. Dvidešimt automobilių, dvidešimt reisų per mėnesį, vidutiniškai dvi neapmokamos valandos — jau visai kitokia eilė. Bet šio skaičiaus niekur nėra, nes jis niekur nesikaupia.

Antra kaina, kurios niekas neskaičiuoja

Prastova kainuoja du kartus, ir antroji kaina didesnė už pirmąją.

Laukimas rampoje pagal vairavimo ir poilsio režimo taisykles yra darbo laikas arba buvimo darbe laikas. Jis nedingsta iš tachografo. Tai reiškia, kad keturios valandos laukimo yra keturios valandos, kurių vairuotojas nebegalės vairuoti tą dieną.

Praktinės pasekmės: nespėtas kitas pakrovimas, nakvynė kelyje vietoje grįžimo į bazę, sekančios dienos reiso perstūmimas, kartais — antro vairuotojo poreikis. Tai kainuoja daugiau nei prastovos tarifas, ir šis kaštas neatsiranda jokioje sąskaitoje niekada.

Todėl prastovos dokumentavimas nėra tik pinigų susigrąžinimas. Tai duomenys, kurie leidžia derantis dėl kito sezono tarifų pasakyti tiksliai, kiek konkretus užsakovo sandėlis kainuoja.

Ko reikia, kad prastova būtų apmokama

Sąrašas trumpas, bet kiekvienas punktas praktikoje ir yra ta vieta, kur viskas nutrūksta.

Sutartinis pagrindas. Vežimo sutartyje ar užsakyme turi būti aiškiai nurodytas nemokamas pakrovimo ir iškrovimo laikas ir tarifas jį viršijus. Jei to nėra, pretenzija remiasi tik bendraisiais principais, o tai daug silpnesnė pozicija.

Laiko fiksavimas tuo metu. Atvykimo ir išvykimo laikas, užfiksuotas telematikos, vairuotojo programėlės arba pasirašytas rampoje. Po fakto įrašytas laikas įrodomąją galią turi menką.

Kitos pusės patvirtinimas. Prastovos aktas arba pastaba CMR važtaraštyje su siuntėjo ar gavėjo parašu. Tai vienintelis dalykas, kurio reikia prašyti žmogaus, ir todėl vienintelis, kurio dažniausiai nepaprašoma.

Įtraukimas į sąskaitą laiku. Prastova, prisiminta po mėnesio, atrodo kaip papildomas reikalavimas. Prastova, esanti pirminėje sąskaitoje su aktu, atrodo kaip normali sutarties dalis. Tas pats pinigas, visiškai kitoks pokalbis.

Iliustracinis skaičiavimas

Tai nėra patikrinta statistika, o skaičiavimas su aiškiai nurodytomis prielaidomis. Įsistatykite savo skaičius — svarbu ne rezultatas, o eilė.

20 × 18 × 25 % = 90 prastovos atvejų per mėnesį
90 × 1,5 val. × 30 € = 4 050 € potencialaus mėnesio pajamų
Realiai apmokama 20 % → 810 €
Neapmokestinta lieka 3 240 € per mėnesį, arba beveik 39 000 € per metus

Prie to prisideda nesuskaičiuota antra kaina — prarastos vairavimo valandos.

Šis skaičiavimas nieko neįrodo apie jūsų įmonę. Jis parodo tik tai, kad kai vienetinė suma maža, o dažnis didelis, metinis rezultatas beveik visada nustebina.

Ką realiai galima automatizuoti

Sąžiningai — ne viską.

Galima: sugretinti atvykimo ir išvykimo laikus su sutartiniu nemokamu laiku, automatiškai pažymėti reisus, kuriuose laikas viršytas, sugeneruoti prastovos akto projektą su užpildytais duomenimis, sekti, kurie pažymėti atvejai pateko į sąskaitą, o kurie ne.

Negalima: gauti parašo už vairuotoją, priimti sprendimą, ar kelti pretenziją klientui, su kuriuo dirbate dešimt metų, ir įrodyti laiko, kurio niekas neužfiksavo.

Ir dar viena riba, kurią verta pasakyti tiesiai: CMR važtaraštyje yra datos, ne valandos. Vien iš CMR prastovos apskaičiuoti neįmanoma. Reikia telematikos, tachografo duomenų arba vairuotojo įvedimo taško. Bet koks įrankis, žadantis prastovos aptikimą tik iš važtaraščių, žada tai, ko negali.